Paprastasis kiškiakopūstis

Paprastasis kiškiakopūstis (zuikio dobilėlis) - daugiametis 5-12 cm. aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, plonas, šliaužiantis, dažnai apšepęs rausvais mėsingais žvyneliais, iš jo išauga ilgakočiai lapai. Lapkotis plonas, 2-10 cm. ilgio, žalsvas, rausvas arba raudonas, plaukuotas. Lapai trilapiai, apaugę retais, ilgais, baltais, prigulusiais plaukeliais; naktį arba darganotą dieną nulinksta ir susiglaudžia. Žiedai pavieniai, kaip ir lapai, išauga iš šakniastiebio. Vainiklapiai 5, balti, su violetinėmis arba rožinėmis gyslelėmis ir dažnai geltona dėme prie pamato.

Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vaisius- penkiakampė dėžutė, kuri prinokusi plyšta ir su didele jėga išsvaido sėklas. Kiekviename lizde yra 1 arba 2 mažos, rudos, išilgai briaunotos sėklos. Dauginasi sėklomis, plinta šakniastiebiais.

Auga ūksminguose spygliuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. Ypač gausiai auga kiškiakopūstiniuose eglynuose. Mėgsta vidutinio drėgnumo derlingus dirvožemius. Paplitęs visoje Lietuvoje. Labai dažnas.

Vaistams kiškiakopūstis vartojamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Augalo lapeliai ir žiedeliai turi daug vitamino C, taip pat vitamino K, karotino, organinių rūgščių.

Anksčiau buvo naudojamas vaistams nuo skorbuto ir kaip priešnuodis, apsinuodijus arsenu. Maistui galima vartoti tik nedideliais kiekiais, nes oksalo rūgštis ir kalio oksalatas kenkia inkstams. Seniau iš lapų buvo gaunama oksalo druska, vartojama dažant kartūną, šilką, vilną. Kiškiakopūsčio sultimis iš audinių ir popieriaus galima pašalinti rašalo ir rūdžių dėmes.